180° į Šiaurę

Manau, kad kažkuomet buvau eskimas arba paukštis. O gal ir abu. Gal ne kartu, bet paskirai tai tikrai. Nepaaiškinsiu, tiesiog jaučiu. O jei ir nebuvau, vis tiek malonu jausti tai, apie ką rašau. Šalta - gerai, šilta - gerai, migruoti - gerai, o Eskimo ir spalvoti Pingvino ledai, regis, jau nuo lopšielio laikų pamėgti. Dar, gi ką pastebėjau, jei tik galiu rinktis, tai mano sezoninė migracija daugiau kaip 71% - į šiaurę ar bent ta pačia lygiagriate. Tyliai, vos pastebimai pakylu iki kitų periferijų ir tuomet lengviau judėti mėgiama kryptimi. Ir dar pastaruoju metu pastebėjau, kad visai Nebeaišku, kas yra Aišku... dar pametu vienintelį raktą nuo pašto dėžutės, niekaip neišsiunčiu kelių, dar prieš metus parašytų laiškų, kavos į puodelį įsiberiu jau beveik daugiau negu įsipilu vandens,... ir niekaip nežinau, kodėl? Viena jau vakar paaiškėjo - ant kurio stogo Senamiestyje galima užsikabanoti ir gerti arbatą. Po vidurnakčio kažkur sostinės vardo gatvėje sutiktas nuo upės važiavęs basas pažįstamas, su šiaudiniu dviračio krepšiu, rudais odiniais batais, jau sumestais tame pačiame krepšyje, diktofonu su reggio muzika ir balta riedlente, prikabinta kažkur ant bagažinės, su šypsena pasakojo, kaip apeiti vieną akmeninę tvorą, kaip lipti ant skardinės būdelės ir t.t. Eisiu. Pagaliau. Ačiū jam už pasakojimą ir kitus nakties pokalbius. Pagaliau kiek ramiau... Tiesa, pastebėjau, kad sedėti ant palangių, nukabinus kojas žemyn ar susikėlus taip, kad rankomis kelius apsivyti galėtum, įdomiau nei įdomu. Ypač, jei ta palangė - tai tiesiog kokia vitrina judrioje gatvėje. Niekas tavęs skubėdamas nepastebi, o tu sėdi sau, ir lyg ložėje stebi, kaip vyksta veiksmas ir kas šiandien pasirodo scenoje.
180° - kas tai? Žibalo frakcijos virimo pražios temperatūra, o gal orkaitės įkaitinimo laipsniai, kuomet ruošiesi kepti sausainius? O visgi, jei tai yra kampas atstumui, dienovidinių taškų amplitudėje? Ir tas, ir visa kas kitą po truputį. Galbūt šį kartą labiausiai kalbu apie pastarąją nuorodą. Kelionė į Šiaurę. Minčių Šiaurę. Čia Dabar taip norisi. Imi ir užšaldai mintis, nes pro laukujes duris ką tik išėjo noras pasakoti nebūtas istorijas. Nors Jos vis tiek tampa Kūnu. Anksčiau ar vėliau, bet tiek jau to, kam pasakoti apie 180° ar visus 360°, jei daugeliui suvokiami vos tie, kur labiau kampai - 90°. Standartiniai ir patogūs matuoti, visai kaip statistiniai gyvenimai. O jei tu sunkiai išmatuojamas kampas, tai jau, skaityk, pažuvęs. Ką gi, ne tiek svarbu bent man, ką gi mano kaimynas iš -os laiptinės ir -iolikto aukšto. Pastaruoju metu vis labiau tikiu tuo, kad viskas tik nuo to, kur ir kurią pėdą padėsi, ar, besvajodamas apie 40 valandų kiekvienoje paroje ir 9 dienas savaitėje, prisiminsi visą, ką jautei ir patyrei visas 24 valandas 7 dienas per savaitę ir dar spėsi reikiama kryptimi pasidalinti tuo, ką išgyvenai. Iliustratyvu? O man patinka, kai net iliustratyvumas būna savitas, jei suvoki, Apie ką gyveni.