dalis apie tai, kaip būna "Kai ..."

Kai šypsomės lietui. Kai jaučiame pagarbą tiem, kurių dažniausias maršrutas namai-turgavietė-bažnyčia-namai. Kai seno laikraščio pasenusiomis aktualijomis plauname langus. Kai imamės stomatologo darbo nuosavam pianinui. Kai ilgimės. Kai juokiamės. Kai kartu su tuzinu vaikų raudonomis kepuraitėmis (raudonikiai vasaros pradžioje!) iš delnų maitiname balandžius Prancūzparkyje. Kai stebimės, kad toks neįtikėtinas organizmas, (?) kaip pelėsis, apsigyvena net ant gitaros stygų. Kai akimis matuojamės sijonus ir siaučiamės turkio skaras (ne)indiškame turguje kartu su geru draugu ir leipstame juokais nuo to, kad šeštą kartą einant pirmyn-atgal, tos pačios kainos krinta du-tris kartus.. kai kažkas palieka rugiagėlių puokštę po ženklu P. [suprask - Parkuokis už Pinigus]..nevairuoju.neaktualu..bet gėles visgi užskaitau. Nuostaba netikėtoje erdvėje ... Kai visa salė ploja nuoširdumui, t.y. studentam, kalbantiem Šekspyrą. Įdomiai. Labai. Pastaba -- išgyveno vos vienas iš 5-6 apelsinų ir nei viena iš 2 baltų rožių. Juos ir jas sunaikino Šekspyro neapykanta, kuri gyveno Varniukų rankose. Aš dar ateisiu, man buvo jauku..
Kai ir vandenį, ir arbatą, ir vyną, ir sultis geri su citrina. Kai nevalingai vis prisimerki, tyrinėdamas Polaroid'ų nuotraukas. Kai nepabosta muzika ir gali iki sočiai judėti nuo pėdų iki plaukų galiukų visais milijoną ir vieną kartą girdėtais ritmais kartu su gerais draugais. Ir jiem nepabosta. Ir tu tai jauti. Vidumi. Žvilgsniu. O. O štai skrenda samanų žalumos balionėlis. Aukštyn. Kol tampa tašku, kuris galiausiai sutirpsta kitoje spalvoje. Kai didžiuojamės, kad gimėme ten ir tiem, kuriem gimėme. Skambutis tėvo dienos proga, stebint ant šaldytuvo magnetu prispaustą juodai baltą nuotrauką, kurioje už ūsų laikomas dviratis žmogaus, vieno iš kurių dėka esi čia... ir prieš daug daug metų atsimerkei šv. Jokūbo ligoninėje šv. Kalėdų rytą, rodos, 16:20 ir tyliai pasisveikinai: "Labas, Pasauli. Kaip laikaisi? Negimiau berniuku, kurio taip laukė tėvelis ir pranašavo mano padėtis mamos pilve, bet žinau, jog vis tiek atėjau tavęs pažinti."