Nuotraukos, tekse įspraustos kaip (1), ir t.t., pačiame gale sudėtos taip, kaip minimos tekste.
"Taigi, o buvo taip. Pradžių pradžia užgimė Menų Spaustuvėje, kelintus metus iš eilės prisidedant prie Naujojo Cirko savaitgalio (vykusio rugsėjo 11-13 dienomis). Teko pagelbėti suomių trupei „Rusty road Circus“ iš Circo Aereo kompanijos. Pakalbėjom su akrobatais festivaliui besibaigiant, sako: “Atvažiuok, po mėnesio vyks pas mus 5-3-1 Festival of New Juggling, kurį organizuoja Maksim Komaro ir Ville Wallo“. Pagalvojau, kad juokauja. Bet, kai visą savaitę tik apie tai ir tegalvojau, supratau, kad arba važiuoju, arba važiuoju.
Ir taip Spalio 14-20 dienomis tiesiog dingau iš Lietuvos. Daug kas klausė: „Ko tu ten į tą Suomiją beldies?“. Išgirdus atsakymą, dažnas tik nusišypsodavo, matyt, svarstydami sau tyliai, kad štai susigalvoju visokių niekų iš neturėjimo ką veikti. Bet bet bet, veikti tikrai buvo ir yra ką, mat teko susiderinti savo archeologines studijas, susiderinti grafikus darbe, o likusiems tiesiog pasakyti: “Na, savaitę tyrinėsiu Helsinkį, tad Au revoir “ …
…Pradedam. Autobusu vidurnaktį per kaimyninę Latviją tiesiai į Rygos oro uostą, o tada kylu-leidžiuosi ir štai jau po manimi Suomijos žemė. Gyvenau pas draugę, tuo metu esančią Lietuvoje ir organizuojančią „Auksinę Rusijos Kaukę“. Ačiū-ū, Irina! Nuostabu yra ir tai, kad turiu jos dviratį (1) ir visas viešnagės dienas galiu matuotį sostinę skersai ir išilgai. Antrą savo buvimo šioje šalyje dieną keliaju pakrante link mokyklos, kurioje ir vyks seminarai/workshop‘ai. Tiesa, važiavau ten savanoriauti, todėl pakeliui vis svarsčiau, kokios gi veiklos gausiu. Atvykau. Pasitiko mane Ville Walo (2). Jis mane ir globojo visas viešnagės dienas. Nuo registracijos stalo, prie kurio ir buvo didžiausias mano nuveiktas darbas [iš tiesų tiesiausiai, tai niekaip nesuprantu, kodėl man tiek mažai darbo davė!!? Na, kai norėdavau išnešti šiukšles, tai sakydavo, jog nešim kiek vėliau, o Vėliau atėjus, o jos jau budavo išneštos..] – iki pat man išvažiuojant, kai lankiausi pas jį ir Kalle Hekkarainen dirbtuvėse, kur nuo grindų ligi lubų susidėję laiko susiūtas akordeonų dumples, daug kamuoliukų, skalbimo mašiną, nedidukę foto studijos zoną, repetavimui paklotą linoleumą, kur tikriausiai teks miegmaišius su draugais pasitiest kitais metais … Tai grįžtant, buvo neįtikėtina viskas, kas vyko toje mokykloje. Marco Poletti(3) seminaras su šokliais kamuoliukais [tokie, su kuriais dirba ir Jérôme Thomas], Lorenzo Mastropierto, vienas draugiškiausių ir daugiausiai keliaujančių mano sutiktų žonglierių, mokė norinčius žongliravimo skrybelėmis paslapčių, toliau sekė Stefan Sing(4) seminaras su vienu objektu bei daugiausiai dalyvių surinkęs vietinis herojus ir kėglių valdymo meistras - Sakari Männistö(5). Tiek daug buvo žongliruojančių kėgliais, kad man būdavo neramu, kai jie visi vienu metu pakildavo į orą (6) [čia verta paminėti, kad turiu keista fobiją kėgliam ...mane hipnotizuoja, gražu, bet kažkaip prisibijau jų] . Na, po seminarų kaskart keliaujam i STOA (meno centrą, panašiai, kaip ŠMC pas mus, tik ten yra keletas pasirodymam pritaikytų salių). Nuostabu buvo tai, ką parodė Paryžiaus Academie Fratellini stdentai Jonas Beauvais, Jonathan Lardillier, Nicolas Longuechaud, Olli Vuorinen. Kalbėjom su Jonathanu, tai labai galimas dalykas, jog kitas įrašas apie naująjį cirką, jus pasieks būtent po viešnagės šioje Paryžiaus cirko mokykloje. Neįmanoma pamiršti ir Jérôme Thomas (7). Jei kas buvot prieš kelis metus Cirque lili, tai, matyt, suprasit, apie kokį įspūdį kalbu. Stebėjom naujausią jo ir akordeonisto Jean-François Baëz dueto misteriją. Nepapasakosiu. Paprasta, žavu, atsistoję visi plojom, kol nebejautėm delnų, tokia tad manipuliacijos daikatais ir gyvos muzikos bei žongliravimo galia. Tiesa, labai galimas dalykas, na, kiek su Jérôme kalbėjom, tai bus ir pas jį galimybė nukeliauti, nes organizuos seminarus!!! [jei kam įdomu, duokit apie save žinot (: ]
Trumpai tariant, buvo puiku! Visi naktinėjimai, work-in-progress (8), kai atvykusieji turėjo progą pradžiuginti ir nustebinti kitus savo pasirodymais (daugiausia susirinkusieji buvo iš Suomijos, Švedijos ir Prancūzijos cirko mokyklų). Tai taip tad keliais žodžiais galima apibūdinti savaitgalį Helsinkyje.Grįžau. Per visą laiką, praleistą kelyje, perklausiau kelias audio knygas ir su plačiausia šypsena iš Rygos, tiesiai į darbą atvykau…
Daug laiko praėjo po kelionės. Išėjau iš darbo. Liko studijos. Bet didžiausiam mano džiaugsmui, kartą per savaitę dabar kelis žmones mokau žongliruoti. Jau ruošiuos į kitą kelionę, laisvu metu seku kino istoriją “52 savaičių kino maratono” festivalyje ir keliauju į žygius su draugais (ir kai lyja).
Geros dienos ir nepamirškit, jog labai verta stebėt ir stebėtis, bandyti suprasti ir bent kartais leisti sau daryti tai, ko nėra numatyta dienotvarkėje.
Iki susiskaitymo,
Sandra"
No comments:
Post a Comment