[gegužės dalis, kuri išsitrynė] kai girdi save..o paukščiai tyli apie aistrą ir lietų, miegantį ant palangės..

...stoviu atsirėmus į virš gatvės pakibusį pilką žibintą. Jis prilaiko mane ar aš prilaikau jį?Man jis panašus į didelį šaukštą. Žiūrintį žemyn.Į mane. Pašonėj, dryžuota marška apsirėdęs, laibas kaminas. Matau kaip gamina vakaro debesis. Tyli.. Du dangūs. Viršus ir apačia. Užu debesų ir baloje. Kvepia žalias žolės kilimas, baltom strazdanom nusėtas.Pienių balionėliai. Visiems dangaus užteks.. Raudona. Mirkt. Ir dar kartą. Mirkt..Geltona. Įkvėpiu.. Laukiu. Žalia. Plačiais žingsniais. Jau. Vis dar žalia.Galiu iškvėpti.. Paupys, nusėtas smėlio spalvos tulpėm. Jos žiūri į dangų. Naktimis užmerkia plačiai atmerktas akis..
Tiltai. Gatvės. Visa kaip kraujagyslių tinkas..Gyslų.Pulsuoja. Miesto organizmas.. Gyvas?Ar girdi? O ką? Save. O ar aš? Bandau kasdien ir vis iš naujo įsiklausyt.. ir dar labiau į kitus..
Dabar man kvepia alyvos. Kartu kvėpuoja kaštonai. ir Gluosnių katinai, rainom uodegom.. Žalvarnių metai. Ar kelei inkilą?o Pasirodo, net inkilus gamina pagal taisykles.Skirtingi sparnuočiai - skirtingi inkilai. Kad tik perinčių paukščių nepasiektų išalkusios kiaunės..
lyja .lietus užmiega ant palangės. Grindinio akmenys sugeria į save dalį lašų. Tą dalį, kurioje Tilto paukščiai regėjo aistrą.. Tyli. Tuojau išauš. Ir viskas suksis iš naujo.Tik kitaip. Kasdienės 24 valandos. Visąlaik skitringų spalvų, garsų, nuotaikų, be atsitiktinumų, su savo vaizdais, lytėjimais..skoniais......kiekviena akimirka net kvepia kitaip..nes pasisuka kūnas, plačiai užsimerkia akys...........dabar tegirdžiu grojant iki sielos gelmių pažįstamą fleitą.. trept* Labanakt